2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslas – iki 2030 m. visapusiškai įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2015 m. nustatė 17 tvaraus vystymosi tikslų: 1. Panaikinti visų formų skurdą; 2 Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį; 3. Užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę; 4. Užtikrinti visaapimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; 5. Pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti moteris ir mergaites; 6. Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją; 7. Užtikrinti visiems prieigą prie prieinamos, patikimos, darnios ir modernios energijos; 8. Skatinti tvarų, visaapimantį ir darnų ekonominį augimą, produktyvų įdarbinimą ir tinkamą darbą; 9. Plėtoti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią ir darnią industrializaciją ir skatinti inovacijas; 10. Sumažinti nelygybę valstybėse ir tarp valstybių; 11. Padaryti miestus ir žmonių apgyventas vietoves saugias, atsparias ir darnias; 12. Užtikrinti darnaus vartojimo ir gamybos modelius; 13. Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų; 14. Išsaugoti ir darniam vystymui naudoti vandenynų ir jūrų išteklius; 15. Saugoti, atkurti, skatinti darnų žemės ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją, sustabdyti bioįvairovės praradimą; 16. Skatinti taikias visuomenes darniam vystymuisi, užtikrinti prieigą prie teisingumo visiems ir sukurti efektyvias, atskaitingas visų lygių institucijas; 17. Stiprinti vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemones ir pagyvinti globalią partnerystę darniam vystymuisi. Rezoliucijoje taip pat nurodomi konkretūs kiekvieno tikslo rodikliais, kurie naudojami kiekvieno tikslo pažangai įvertinti.

Darbotvarkėje labai aiškiai nurodomas tikslų ryšys su klimato kaita, pažymint, kad tai „yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių ir jo neigiamas poveikis kenkia visų šalių gebėjimams pasiekti tvarų vystymąsi“ ir kad norint sušvelninti ir prisitaikyti prie klimato kaitos keliamo poveikio, reikia kuo platesnio bendradarbiavimo.

Pasiekti pasaulinius tikslus susijusius su skurdu, badu, geriamo vandens prieinamumu, sausumos ir jūrų ekosistemomis, sveikata, lyčių lygybe ir kt. bus sunku, jei nebus imtasi skubių veiksmų klimato kaitos srityje. Daugelį tikslų ir uždavinių būtų galima pasiekti inicijuojant prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus. Pavyzdžiui, energijos gaminimas iš atsinaujinančių šaltinių reikšmingai prisidėtų prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo. Pramonė ir inovacijos, atsakingas vartojimas bei gamyba taip pat gali prisidėti prie mažo išmetamųjų teršalų kiekio, naujų darbo vietų kūrimo ir ilgalaikės pažangos panaikinant skurdą. Elektros ir šilumos sektorius turi sąsajų su gera sveikata ir gerove, tinkamu darbu ir ekonomikos augimu, pramone, inovacijomis ir infrastruktūra, tvariais miestais bei bendruomenėmis. Klimato kaitos švelninimo veiksmai transporto sektoriuje yra susiję su gera sveikata ir gerove, darbu ir ekonomikos augimu bei tvariais miestais ir bendruomenėmis. Transporto priemonių išmetamųjų teršalų intensyvumo mažinimas apima elektrinių transporto priemonių ir biokuro naudojimą. Skurdą taip pat sąlygoja įvairios aplinkybės – jį gerokai gilina klimato pokyčiai.

Taigi klimato kaita kelia grėsmę daugeliui didžiausių žmonijos laimėjimų, taip pat ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui ateityje. Todėl, norint iki 2030 m. pasiekti pasaulinės darbotvarkės tikslus, yra būtina pažanga klimato srityje.